Šiltnamio efektą sukeliantiems augalams naudinga kontroliuojama aplinka, tačiau augalai vis dar patiria fiziologinį spaudimą dėl dienos šilumos apkrovos, vėdinimo ciklų ir sezoninių klimato pokyčių. Šie veiksniai gali laikinai sutrikdyti medžiagų apykaitą, ypač spartaus augimo ar žydėjimo tarpsniais. Glicino betainas vis dažniau naudojamas padėti augalams išlaikyti vidinį stabilumą tokiomis sąlygomis.
Kaip suderinamas osmolitas, glicino betainas palaiko ląstelių vandens balansą ir padeda apsaugoti pagrindinius metabolinius fermentus, dalyvaujančius fotosintezėje. Tai leidžia pasėliams palaikyti lapų aktyvumą ir maistinių medžiagų transportavimą, kai šiltnamyje kinta temperatūra, drėgmė ar oro srautas.
Praktikoje glicino betainas dažnai naudojamas siekiant palaikyti vienodą augimą ir sumažinti trumpalaikį streso atsaką{0}}, o ne „taisyti“ klimato sąlygas. Jis veikia kaip papildoma fiziologinė priemonė, padedanti pasėliams sklandžiau prisitaikyti prie įprastų aplinkos koregavimų, įprastų šiuolaikinėse šiltnamių gamybos sistemose.
